Trispalvės skrydy – mūsų Laisvė,
Valstybės šauksmas – aš gyva!
Visam pasauliui garsiai skelbsim –
Čia mūsų kraštas – Lietuva!
Siekiant ugdyti mokinių pilietinį sąmoningumą ir atsakomybę tiek pradinėje, tiek pagrindinėje ugdymo pakopoje, svarbu pilietiškumo ugdymą susieti su praktinėmis veiklomis, taikyti mokinių aktyvumo ir dalyvavimo reikalaujančius metodus: diskusijas, interviu, kūrybinės veiklos užduotis. Mokiniai, aktyviai veikdami, kaupdami įspūdžius, įgyja reikalingų žinių.
Pradinėse klasėse socialinei-pilietinei kompetencijai ugdyti pasitelkiama mokiniams artima, pažįstama aplinka – šeima, giminė. Aiškindamiesi mokiniai supranta, kad kiekvieno žmogaus gyvenimo istorija yra skirtinga, nepakartojama. Su šeimos nariais piešia giminės medį, kuria savo šeimos herbą. Pamažu pereinama prie miesto istorijos. Integruotose pasaulio pažinimo ir dailės veiklose vaikai įvairiomis raiškos priemonėmis piešia miesto svarbiausius objektus, klausosi miesto atsiradimo istorijos, išsiaiškina miesto herbo reikšmę. Pagaliau einama prie to, kad mūsų šalis, valstybė Lietuva taip pat turi savo istoriją, savo simbolius.
Pasitinkant Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 30-metį, progimnazijos 2a klasės mokiniai dalyvavo istorijos pamokoje, kurią vedė Žygimanto tėtis, istorikas Dalius Žygelis. Vaikams suprantama kalba trumpai buvo papasakota Lietuvos istorija, paminėti svarbiausi faktai ir įvykiai, jų kontekstas ir įtaka vėlesnei mūsų šalies istorijai. Labai įdomu buvo išgirsti Lietuvos vėliavos atsiradimo istoriją, nes iš pradžių ji (vėliava) buvusi visai kitokia. Kokia turėtų būti tautinė vėliava, pradėta svarstyti dar 1905 m. Lietuvos visuomenės veikėjas Jonas Basanavičius „Vilniaus žiniose“ siūlė tautine vėliava pripažinti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vėliavą – baltą raitelį raudoname fone, tačiau pasiūlymui nebuvo pritarta. Po kurio laiko Lietuvos vėliavos spalvas nutarta pasirinkti iš tautinių audinių. Buvo parengtas žalios ir raudonos spalvų vėliavos projektas, tačiau šis variantas pasirodė per niūrus. Vėliava buvo papildyta geltona spalva, simbolizuojančia aušrą. Vėliavos viršutiniame kampe privalo būti valstybės herbas. Ir tik 1922 m. pirmojoje Lietuvos valstybės Konstitucijoje ir 1928 m. LR Konstitucijoje įrašyta tokia valstybės vėliava, kokią turime iki šių dienų – geltona, žalia ir raudona – be herbo (viršutiniame kampe). Vaikams buvo papasakota, kaip 1919 m. sausio 1 d. pirmą kartą vėliava buvo iškelta Gedimino pilies bokšte. Daug klausimų mokiniams kilo apie partizanų kovas – miško slėptuves-bunkerius, gyvenimo juose sąlygas, kasdienybę, maistą, aprangą. Į visus klausimus svečias atsakė, sudomindamas mažuosius dar labiau.
Dėkojame tėvams už bendradarbiavimą, už dalijimąsi savo žiniomis, patirtimi!
Pradinio ugdymo mokytoja Deimantė Navakienė
